jama-ir-nijama-principai

Jama ir Nijama principai

Visatoje egzistuoja tam tikri dėsniai, kurie veikia visus. Ir visi daugiau ar mažiau jaučiame juos savyje, jų galią ir poveikį.
Jama ir Nijama, t.y. pagrindiniai jogos kelio principai panašūs į krikščionybės 10 Dievo įsakymų, tik kaip gera būtų, jei jų būtų laikomasi pilnai 🌞Taigi, kokie tie Jama ir Nijama principai, vedantys į būseną nubudimas?

Jama – vidinės jogos nuostatos, nusakančios, kaip reikia elgtis su savim, kitais žmonėmis, gyvomis būtybėmis ir aplinka.
▪ Ahimsa – neprievartos nuostata. Jokios prievartos sau ir aplinkiniams. Ir jeigu jūs medituojate, bet valgote gyvūnus ir jų produktus, tai kiek giliai meditacija jus gali nuvesti? Valgydami nesveiką maistą kenkiate ir sau, todėl verta valgyti sveiką maistą, kad puoselėtumėte save.
▪ Satja – teisingumo nuostata. Būti teisingu sau ir aplinkiniams. Savo vertybių žinojimas (ar galit dabar iškart išvardinti prioritetų tvarka savo vertybes?), jų laikymasis. Stiprybės savyje radimas. Neteisinti savo silpnybių, atrasti savyje drąsą skleistis šiame gyvenime pilnai pačiu geriausiu būdu. Daugybė žmonių visą gyvenimą pramiega. Pramiega dirbdami nemėgstamus darbus, pramiega apimti emocinio valgymo, pramiega taip ir neišskleidę savo potencialo. O taip nutinka, nes nebūna suvokę savo vertybių ir nebūna teisingi patys sau.
▪ Astėja – nesavanaudiškumo nuostata.
▪ Brahmačarja – ištikimybės nuostata; sąmoningas seksualinės energijos naudojimas, jos nešvaistymas, mokymasis ją pajusti, transformuoti, suvokti jos galią.
▪ Aparigraha – negodumo nuostata. Nekaupti to, ko nereikia. Čia interpretacija: nekaupti ir kūno riebalų, tai reiškia – atrasti gilesnių malonumo šaltinių nei valgymas. Valgyti tam, kad palaikytume energijos kiekį, o ne tam, kad prisivalgę užsimirštume nuo gyvenimo.

Nijama – asmeninio elgesio taisyklės; saviugda.
▪ Šauča – vidinės ir išorinės švaros praktikavimas. Vidinė švara – pozityvios mintys, meditacija. Išorinė švara – švaraus kūno palaikymas.
▪ Santoša – vidinis pasitenkinimas. Galima sakyti, kad gyvenime visada atsiras dalykų, kurių neva dar trūksta. O su tokiu trūkumo jausmu galima ir pasenti. Užuot to, verta išmokti džiaugtis tuo, kas yra dabar.
▪ Tapas – askezė. Dėl mažų primityvių malonumų neaukoti didelių laimėjimų. Siekti šio gyvenimo tikslų 100 proc. Nepasiduoti tinguliui. Askezė kalboje, tai reiškia – apgalvoti išsakomus žodžius, išmėginti ir praktikuoti tylos galią.
▪ Svadhyjaja – savęs pažinimas, savistaba. Tai nuolatinis tobulėjimas, nuolatinis siekis dar giliau pažinti save ir Visatos dėsnius.
▪ Išvarapranidhana – dieviškumo suvokimas savyje ir visame kame.
❤️💜🙏

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *