Greta:

„Samoningo kvėpavimo metu, atrodo, manyje atsiveria kažkoks naujas pasaulis, kuriame vyksta stebuklai. Atrodo, lyg susijungiu su tikrąja savimi, savo savastimi, tarsi gerčiau gyvybinę energiją. Tuomet atsiveria neįtikėtini suvokimai, kuriuos gilumoje kaip ir suprantu, bet niekada realiai apie tai nepagalvoju ir nepanarplioju to. Čia viskas atvirkščiai, lenda viskas: ir ką Tu mėgsti, ko nemėgsti, kas Tau gražu, o gal kas kelia graudulį, tačiau tai tarsi savotiškai gydo ♥️“

Gabrielė:

Nuotraukos: N. Rutkauskienės

Jau po pirmos sąmoningo kvėpavimo sesijos jaučiau, jog tai man puikiai tinkantis įrankis darbui su savimi. Kiekviena rebefingo sesija atneša tai, ko tuo metu man labiausiai reikia. Tai gali būti puikus būdas pasikrauti energijos, atsipalaiduoti, gauti tuo metu reikiamų suvokimų bei pašalinti energetinius blokus. 

– Nuolat praktikuoji oro jogą. Kuo ji Tave praturtina?

Praturtina tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Ypač patinka tai, jog matau, kaip greitai stiprėja mano kūnas, didėja lankstumas. Po sėdimo darbo dienos ypač malonu jausti, kaip prasitempia stuburas antigravitacinių padėčių metu. Po kiekvieno užsiėmimo jaučiuosi pilnai pailsėjusi, kupina energijos. Tuo oro joga ir ypatinga – ji leidžia sparčiai stiprėti su malonumu ir giliu atsipalaidavimu. Dar norėčiau paminėti Jurgitos masažiukus, kurių visi laukia gale sesijos, natūralius kvapus, dubenėlių garsus ir įvairias kvėpavimo technikas – visi šie elementai kiekvieną užsiėmimą paverčia unikaliu 

Greta:

„Turbūt ne be reikalo sakoma – „When It Seems Life Is Falling Apart, It May Actually Be Falling Into Place“ („Kai atrodo, jog viskas krenta, galbūt viskas krenta į vietas“). Todėl, kai apsiverki pas savo grožio specialistę ir ji užsimena apie sąmoningą kvėpavimą, nelieka nieko kita, kaip tik jį išbandyti. Dabar, praėjus mėnesiui, kitaip tariant, keturiems rebefingams, visi artimieji žino, kad antradienis, kai vyksta kvėpavimai, man – naujasis sekmadienis. Kiekvienas iš jų labai skirtingas, tačiau visi baigdavosi neišmatuojama ramybe ir laimės ašaromis. Bei noru ŠĮ jausmą paversti pastoviu ir dalinamu kitiems. Nes būtent antradieniais, grįžtant namo, ta gatvės katė, besitrinanti prie kojų, jaučiama lyg pirma katė pasaulyje, kada nors tai dariusi žmogui. Ir sunku tiksliai įvardinti seką, kada šiuo laikotarpiu atsirado tinkamos knygos, kasdieninė meditacija ir sportas, kada tiksliai mečiau rūkyti. Esu tikra tuo, kad jaučiu ramybę. Ir linkiu to paties.“